Ar esi girdėjęs apie imposterio sindromą, o gal jautei, kad nesi vertas savo pasiekimų? Tai psichologinis reiškinys, kai žmogus, nepaisant akivaizdžių laimėjimų, jaučiasi „apgaviku“ ir mano, kad bet kada gali būti „demaskuotas“. Šis vidinis įsitikinimas, kad tavo sėkmė atsirado ne dėl tavo gebėjimų ar darbo, o dėl atsitiktinumo, aplinkybių ar net kitų žmonių pagalbos, dažnai kiša koją asmenims toliau dirbti ir siekti tikslų. Tokie žmonės dažnai jaučia nuolatinį nerimą, savikritiką, baimę būti „pagautiems“, perfekcionizmą arba atidėliojimą (prokrastinaciją).
Paprastai imposterio sindromą patiria aukštų rezultatų siekiantys žmonės – ypač akademinėje ar kūrybinėje srityje. Taip pat darbuotojai savo karjeros pokyčių metu, kai išeina iš komforto zonos. Ne išimtis ir moterys, mažumos ar imigrantai – kai jaučiama papildoma spaudimo našta „įrodyti savo vertę“. Tai dažnai kyla iš vaikystėje formuotų lūkesčių, lyginimo savęs su kitais bei kultūrinių normų apie „sėkmę“.
Kaip atpažinti, kad tau imposterio sindromas? Jeigu dažnai galvoji, kad : „Aš neturėjau gauti šios pozicijos – kiti geresni“, „Man tiesiog pasisekė“, „Turiu dirbti dvigubai daugiau, kad įrodyčiau savo vertę“, – greičiausiai tai iškreiptas savęs vertinimas.
Kaip įveikti imposterio sindromą?
- Įvardink: atpažink mintis kaip imposterio sindromo simptomus – sąmoningumas yra pirmas žingsnis.
- Rašyk pasiekimus: fiksuok sėkmes, net ir mažas. Turėk savo „laimėjimų archyvą“.
- Kalbėk: pasidalink mintimis su mentoriumi ar kolega – suprasi, kad nesi vienas ir išgirsi kito nuomonę.
- Išmok priimti pagyrimus: vietoj „man tiesiog pasisekė“ – sakyk „ačiū, aš tikrai įdėjau daug darbo“.
- Dirbk su saviverte: savęs pažinimas ir terapija padeda pakeisti giluminius įsitikinimus.
Jei manai, kad tai tik tavo problema, labai klysti. Daugybė pasaulyje žinomų ir sėkmingų žmonių atvirai dalijosi, kad kovojo (ar vis dar kovoja) su imposterio sindromu. Štai keletas pavyzdžių:
Tom Hanks – aktorius, „Oskaro“ laureatas: „Vieną dieną jie sužinos, kad nežinau, ką darau.“
Nepaisant ilgos ir sėkmingos karjeros, Hanks prisipažino, jog vis dar kartais jaučiasi, tarsi apgaudinėja žmones.
Albert Einstein – fizikas, Nobelio premijos laureatas: „Pernelyg pervertintas… Jaučiuosi kaip netyčia išgarsėjęs apgavikas.“
Sheryl Sandberg – „Meta“ (buvusi „Facebook“) vadovė, „Lean In“ autorė“ „Kuo labiau kylu, tuo dažniau jaučiu, kad galbūt man čia ne vieta.“
Verslo ir technologijų pasaulio ikona kalbėjo apie savo abejones ir savivertės krizę.
Adele – dainininkė: „Jaučiuosi kaip apgavikė… Atrodo, kad viskas čia vyksta ne dėl manęs.“
Michelle Obama – buvusi JAV pirmoji ponia: „Aš dažnai savęs klausdavau: Ar esu pakankamai gera?” Savo memuaruose ji atvirai kalba apie nuolatinį abejojimą savimi net aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose.
Emma Watson – aktorė, aktyvistė: „Jaučiuosi tarsi nesu verta visko, ką turiu.“ Po „Hario Poterio“ sėkmės ji kalbėjo apie spaudimą būti tobulai ir nuolatinį netikrumo jausmą.
Tokios atviros išpažintys rodo, jog imposterio sindromas neturi nieko bendra su realia kompetencija ar talentu – jis veikia net pačius talentingiausius žmones. Tikroji stiprybė – ne viską žinoti, o drąsa veikti ir augti, net kai abejoji.
|
|
