Psichologinis saugumas darbe tampa vis labiau pripažįstamu veiksniu, lemiančiu darbuotojų gerovę, motyvaciją ir darbo rezultatus. Tai sąlyga, kai pastarieji jaučiasi galintys laisvai išreikšti savo nuomonę, idėjas ar net nesutikti su kitų nuomonėmis nebijodami patirti neigiamų pasekmių.
Psichologinio saugumo poreikis kyla iš natūralios žmonių prigimties siekti bendruomenės ir priklausymo jausmo. Kai darbuotojai jaučia, kad jų nuomonė vertinama ir į ją atsižvelgiama, jie pasitiki savimi ir savo komanda. Psichologinis saugumas ne tik sumažina nerimą ir stresą, bet ir sukuria atmosferą, kurioje darbuotojai drąsiau mąsto, imasi iniciatyvų, pateikia konstruktyvią kritiką ar klausia to, kas neaišku nebijodami kritikos. Dėl šių priežasčių komanda tampa inovatyvesnė ir lankstesnė. Tuo tarpu kolektyve, kuriame vyrauja baimės ir nepasitikėjimo atmosfera, dažniau kyla konfliktai, vyrauja didesnė darbuotojų kaita ir yra prastesni darbo rezultatai.
Kaip organizacijos gali užtikrinti psichologinį saugumą?
Štai keletas pagrindinių priemonių, kurias įmonės gali naudoti siekdamos šio tikslo:
- Atvira komunikacija ir grįžtamasis ryšys: Skatindamos darbuotojus atvirai dalintis savo mintimis, organizacijos prisideda prie atviros komunikacijos kultūros kūrimo. Vadovai turėtų reguliariai teikti grįžtamąjį ryšį, kuris ne tik motyvuotų, bet ir konstruktyviai nurodytų, kaip galima tobulėti.
- Vadovų mokymai: Lyderystė yra esminė dalis, užtikrinanti psichologinį saugumą. Vadovai turėtų būti mokomi atpažinti darbuotojų poreikius ir empatiją, skatinti darbuotojų pasitikėjimą savimi, mokėti klausytis ir nepriimti sprendimų remiantis išankstiniais nusistatymais.
- Klaidos kaip mokymosi priemonė: Siekdamos skatinti darbuotojų kūrybingumą ir iniciatyvumą, organizacijos turėtų leisti darbuotojams mokytis iš klaidų, o ne bausti už jas. Po klaidų vertėtų diskutuoti apie pamokas, kurias jos suteikia, kad visi darbuotojai jaustųsi patogiai imdamiesi naujų iššūkių.
- Įtraukianti kultūra: Kiekvieno darbuotojo balsas turi būti išgirstas. Organizacijos gali skatinti įtraukią kultūrą, rengdamos reguliarias apklausas, darbuotojų susitikimus bei seminarus, kuriuose diskutuojama apie kolektyvo narių rūpesčius, iššūkius ir naujas idėjas.
- Skatinimas atkreipti dėmesį į emocinę sveikatą: Organizacijos gali suteikti darbuotojams priemonių ir galimybių prižiūrėti savo emocinę sveikatą. Tam padeda lankstūs darbo grafikai, galimybė konsultuotis su specialistais, sąmoningumo (angl. mindfulness) praktikos ir psichologinės pagalbos programos.
Psichologinis saugumas yra esminis darbinės gerovės komponentas, kuris skatina tiek individualią, tiek komandinę darbuotojų sėkmę. Organizacijos, kurios siekia sukurti tokią aplinką, užtikrina ilgalaikį įmonės augimą bei konkurencingumą. Psichologinio saugumo ugdymas reikalauja nuolatinio vadovų dėmesio ir organizacinės kultūros pokyčių, tačiau jo teigiama įtaka darbuotojų savijautai ir organizacijos veiklai – neabejotina.
