Nemažai įmonių vis dažniau susiduria su netikėtais ir sudėtingais iššūkiais: geopolitinė įtampa, pandemija, ekonominiais svyravimais bei vystančiais vidiniais pokyčiais. Būtent tada atsiskleidžia tikrasis organizacijos stiprumas, tačiau ne tik per procesų tvirtumą ar vadovų sprendimus, bet ir per darbuotojų psichologinį atsparumą bei jų įsitraukimą į veiklą. Psichologinis atsparumas – tai darbuotojo gebėjimas išlaikyti vidinę pusiausvyrą, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, mokytis iš krizinių situacijų ir išlikti produktyviu net spaudimo metu. Kai organizaciją paliečia tokie įvykiai kaip karas, įmonių susijungimas, prekės ženklo keitimas, restruktūrizacija ir kita, darbuotojų atsparumas tampa gyvybiškai svarbus. Tokiu metu, įsitraukę, stiprūs ir pasitikintys komandos nariai ne tik išlaiko savo efektyvumą – jie tampa pokyčių varikliu, padedančiu visai organizacijai atlaikyti išbandymus. Organizacijos gali būti stabilios tik tada, kai jų žmonės yra stiprūs. Darbuotojai, kurie jaučiasi išgirsti, įtraukti ir vertinami, kur kas lengviau pereina per neapibrėžtumo laikotarpius. Kai žmones ima slėgti sveikatos baimės, izoliacija, nerimas dėl šeimos, ateities, finansinio stabilumo, organizacijos tapatybės, vertybių ar ateities krypties, jų atsparumas tampa organizacijos gyvybingumo matu – kuo labiau žmonės jaučiasi įgalinti, tuo greičiau prisitaiko ir priima pokyčius. Kaip organizacijos gali ugdyti darbuotojų atsparumą?
Atsparumas nėra tik individualus bruožas, asmeninė savybė – tai organizacijos kultūros dalis. Mes buriame aplink save tuos, su kuriais jaučiamės stiprūs ir viską galintys. |