Ką gero nuveikti vasarą? Kaip save realizuoti naujoje veikloje? Ką daryti jei šiuo metu ieškote darbo ir neturite jokios darbinės patirties? Savanorystė gali būti atsakymas į visus minėtus klausimus. Kodėl? Nes savanoriauti gali visi. Ši veikla augina žmogų ir, pirmiausiai pačiam sau, duoda daug naujų patirčių bei įgūdžių įskaitant socialinę, karjeros bei asmeninę naudą.

Taigi, kodėl vertėtų savanoriauti?

Pirmiausiai, savanoriška veikla suteikia tikslo jausmą. Padedant kitiems gyvenimas įgauna naują prasmę, kuri, anot psichologų, psichiškai mus stimuliuoja. Savanorystės metu išsiskiria laimės hormonas – dopaminas, o tai gali padėti sumažinti streso, pykčio ar nerimo pasekmes jūsų gyvenime.

Bendruomeniškumo jausmas padeda sukurti ryšį su tais, kuriems padedate ir kuriuos sutinkate užsiimant tokia pat veikla. Ši patirtis gali paskatinti Jus įsitraukti ir į kitus tos bendruomenės projektus, prie kurių žinomumo didinimo galite svariai prisidėti.

Padeda susirasti naujų draugų, taip pat sustiprinti ryšius su esamais, šeima ar bendradarbiais įtraukiant ir juos į tą pačią veiklą. Grandininė reakcija atneša tik dar daugiau savanorystės ir gerų darbų.

Didina Jūsų socialinius įgūdžius, tuo pačiu ir savigarbos bei pasitikėjimo savimi jausmą. Žmogus jaučiasi labiau patenkintas savo gyvenimu ir tiki galintis pasiekti asmeninius bei profesinius tikslus.

Moko viešo kalbėjimo, pardavimų, rinkodaros, įtaigumo įgūdžių. Šie yra labai vertingi ir bus reikalingi atliekant bet kokį darbą.

Suteikia naujas darbo perspektyvas. Savanoriaudami galite sutikti žmonių, su kuriais susiesite savo ateitį ir karjerą. Tai mentoriai arba būsimi kolegos, kurie taps Jūsų profesinio tinklo dalimi.

Padeda realizuoti ir pažinti save, atsirinkti pomėgius bei juose aktyviai dalyvauti, nejausti socialinės izoliacijos.

Įneša į Jūsų gyvenimą kūrybiškumo, taip pat motyvacijos jausmą, kuris perkeliamas į asmeninį bei profesinį gyvenimą.

Išveda iš komforto zonos. Čia susidursite su žmonėmis, kurių galbūt nepažįstate, o taip pat ir su įvairiomis problemomis, kurias reikės išspręsti čia ir dabar. Tad, gali tekti pasitelkti kritinio mąstymo įgūdžius. Visos šios situacijos neabejotinai Jus sustiprins.

Svarbu paminėti, kad savęs neprievartautumėte ir nesiimtumėte savanoriškos veiklos ten, kur to nenorite. Jūs galite rinktis iš daug sričių: pagalbos gyvūnų prieglaudoje, gamtos tvarkymo (medžių sodinimo, šiukšlių rinkimo ir pan.), savanorystės telefonu bendraujant su senjorais ar vaikų linijoje, o gal maisto banke. Jei domitės sportu, tą darykite sporto stovyklose, įvairiuose ėjimo, bėgimo turnyruose. Kai aktuali medicininė kryptis, – rodykite inciatyvą ligoninėse, hospisuose. Galiausiai, prisidėkite prie lėšų rinkimo savanoriaudami kokiame nors renginyje ar šventėje.

Na, o ką gi darbdaviai mano apie kandidatus, turinčius savanoriškos patirties?

Pirmiausiai, jei Jūs anksčiau nedirbote, minėta veikla – jau yra pusė darbo. Įgauti įgūdžiai savanorystės metu rodo Jūsų, kaip kandidato, iniciatyvą ir įsipareigojimą, taip pat empatijos ir atsakomybės jausmą. Šios savybės bus vertinamos teigiamai.

Jei darbinės patirties jau turite, greičiausiai Jūsų darbdavys bus socialiai atsakinga organizacija, kuri turi panašias vertybes, skatina savanorystę, mentorystę bei į savo komandą ieško tokių pat žmonių. Tad, tokioje įmonėje Jūs jausites gerai ir būsite vertinami.

Savanorystei reikia ryžtis, bet kartą pasiryžę, turite galimybę iš tikrųjų pakeisti kitų ir savo gyvenimus.