įPoveikis tėvų ir vaikų santykiams
Atliktose studijose (Carolyn J. Heinrich, 2014) buvo tiriama tėvų profesinės veiklos pobūdžio įtaka jų santykiams su vaikais. Jos atskleidė, jog jei tėvai nuolat daug laiko praleidžia darbe arba yra vaikams nepasiekiami dėl savo darbinių įsipareigojimų, jų atžalos gali jaustis apleisti ir nusivylę. Kita vertus, tėvai, kuriems pavyksta rasti pusiausvyrą tarp darbo ir šeimyninio gyvenimo ir kurie pakankamai laiko skiria savo vaikams, dažnai turi stiprius, teigiamus santykius su jais.
Svarbu, kad tėvai, kurie patiria stresą darbo vietoje, laiku tą suprastų ir ieškotų būdų kaip sumažinti šią įtampą, siekiant apsaugoti ne tik savo, bet ir vaikų sveikatą bei gerovę. Kviečiame nebijoti kreiptis į darbdavį ar kolegas ir tartis dėl krūvio perskirstymo. Taip pat rekomenduojame prašyti psichologinės pagalbos jei pokalbiai nepadeda arba pagalvoti apie naujo darbo paieškas.
Poveikis akademiniams pasiekimams ir karjerai
Tyrimai (R. Dunifon, A. Toft Hansen, S. Nicholson; L. P. Nielsen, 2013) rodo, kad tėvų užimtumas gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį vaikų akademiniams pasiekimams. Viena vertus, dirbančių tėvų vaikai gali pasinaudoti didesniu šeimos pajamų lygiu, geresnėmis švietimo galimybėmis, korepetitorių pagalba ir pan. Kita vertus, gali patirti mažesnį tėvų įsitraukimą į jų mokymąsį dėl laiko trūkumo ir nuovargio, o tai turi įtakos prastesniems akademiniams rezultatams.
Labai panašiai yra ir su karjeros siekiamybe bei ateities tikslais. Vaikai, kurių tėvai uždirba pakankamai ir turi prasmingas karjeras, yra linkę daugiau siekti panašios profesinės sėkmės nei vaikai, kurių tėvai nesidžiaugia savo profesija arba darbe neįžvelgia prasmės. Tokių tėvų vaikai laikui bėgant bus mažiau motyvuoti darbinėje aplinkoje.
Poveikis socialiniams įgūdžiams
Tėvų užimtumas taip pat gali paveikti vaikų socialinius įgūdžius ir santykius su bendraamžiais. Kai kurie tyrimai rodo, kad dirbančių tėvų vaikai gali būti labiau nepriklausomi, atsparūs aplinkos poveikiui ir turėti geresnius problemų sprendimų įgūdžius. Tačiau kiti, – kad karjerai prioritetą skiriančių tėvų vaikai gali susidurti su iššūkiais formuojant saugius socialinius ryšius, kuriant santykius su bendraamžiais ir vystant socialines – emocines kompetencijas.
Poveikis emocinei savijautai
Tai daugiasluoksnė problema. Kai kurie tyrimai (M. Perry-Jenkins, H. B. Laws, A. Sayer, K. Newkirk, 2020) rodo, kad dirbančių tėvų vaikai gali patirti didesnį stresą, nerimą ir elgesio problemas, tačiau kiti nurodo galimus tėvų karjeros siekių privalumus, kurie vaikams suteikia didesnį savimi pasitikėjimo ir atsparumo lygį.
Tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamas santykis tarp tėvų darbo grafiko pobūdžio ir vaiko emocinės savijautos parodė, jog suaugusiųjų, turinčių lankstų darbo grafiką, vaikai dažniau pasižymi geresne emocine gerove ir socialine raida. Tokiu atveju, tėvai turi daugiau galimybių prisitaikyti prie vaiko poreikių skirdami taip trūkstamo laiko. Reikia pabrėžti, jog rezultatai gali kisti priklausomai nuo įvairių veiksnių, įskaitant vaiko amžių ir lytį bei tėvų darbo pobūdį.
Apibendrinant galima teigti, jog tėvų užimtumas gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų poveikių vaikų akademiniams pasiekimams, socialiniams įgūdžiams, emocinei gerovei ir kognityviniam vystymuisi, tačiau didžiausią įtaką tam turi auklėjimo kokybė, tėvų įsitraukimas ir šeimos dinamika.
Straipsnio autorės: psichologės J. Kadagienė ir D. Dovainytė