Ringelmano efektas (angl. Ringelmann effect) – tai reiškinys, kai didėjant grupės dydžiui kiekvieno žmogaus individualios pastangos mažėja.
Jį XIX a. pabaigoje pastebėjo prancūzų inžinierius ir agronomas Maximilien Ringelmann. Jis atliko virvės traukimo eksperimentus ir nustatė, kad žmonės traukdami kartu nededa tiek pastangų, kiek trauktų dirbdami vieni.
Pavyzdys:
1 žmogus traukia 100 % savo jėga.
2 žmonės kartu – ne 200 %, o, tarkime, 186 %.
8 žmonės kartu – kiekvienas gali prisidėti tik apie 50 % savo galimybių.
Kodėl taip nutinka?
Atsakomybės išskaidymas – atrodo, kad „kas nors kitas padarys“.
Mažesnis matomumas – sunkiau pastebėti, kiek kiekvienas prisideda.
Motyvacijos kritimas – individualus indėlis atrodo mažiau reikšmingas.
Įmonėse šis efektas dažnai matomas:
komandiniuose projektuose;
susirinkimuose, kur kalba tik keli žmonės;
pardavimų komandose, kai atsakomybės nėra aiškiai paskirstytos.
Pavyzdžiui, pardavimų skyrius (gali būti ir konkreti parduotuvė) turi bendrą mėnesio tikslą, bet nėra aišku kas už ką yra atsakingas. Tokiu atveju, dalis darbuotojų gali nesąmoningai mažiau stengtis, nes mano, kad stipresni kolegos “ištemps” tą rezultatą.
Tai klasikinis Ringelmano efekto pavyzdys.Tad kaip sumažinti šį reiškinį komandoje?
Tikslas nėra priversti žmones dirbti daugiau. Tikslas – padaryti taip, kad kiekvienas jaustų savo indėlio svarbą ir atsakomybę.
Stiprios komandos daro šiuos 5 dalykus:
Aiškiai paskirsto atsakomybes. Matuoja ne tik komandos, bet ir individualų indėlį. Reguliariai aptaria rezultatus 1:1 susitikimuose. Viešai pripažįsta gerus pasiekimus. Kuria aplinką, kurioje kiekvienas supranta savo darbo prasmę.Žmonės nėra tinginiai. Dažniausiai jie tiesiog nemato, kaip jų pastangos keičia rezultatą.
O kai žmogus mato savo įtaką, atsiranda ir iniciatyva, ir atsakomybė, ir motyvacija.
