Atostogos per šventines dienas – ką svarbu žinoti vasaros metu?

by | Lie 20, 2025 | 0 comments

 

 

Atostogų metas – malonus, bet tuo pačiu ir painus laikotarpis atostogaujantiems. Įpusėjus vasarai, darbuotojams kyla dažnas klausimas: kaip skaičiuoti atostogas, jei jų metu pasitaiko šventinė diena? Tokios dienos kaip Joninės (birželio 24 d.), Valstybės (Mindaugo karūnavimo) diena (liepos 6 d.) ar Žolinė (rugpjūčio 15 d.) – yra nedarbo dienos pagal Lietuvos darbo kodeksą. Kaip jų atsiradimas atostogų laikotarpyje keičia situaciją?

 Ką sako Darbo kodeksas?

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 straipsnį, kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama darbo dienomis, tad švenčių dienos į jas neįskaičiuojamos. Tai reiškia: jeigu jūsų atostogų metu įsiterpia šventinė diena – ji nėra priskaičiuojama prie jūsų atostogų dienų.

Praktinis pavyzdys:

Tarkime, darbuotojas nori atostogauti nuo liepos 1 d. iki liepos 7d. Į šį laikotarpį patenka liepos 6-oji – Valstybės diena, kuri yra šventinė diena. Tokiu atveju:

• Jei darbuotojas nurodo atostogas nuo 07.01d. iki 07.07d. – jam bus nuskaičiuotos tik 5 atostogų dienos iš sukauptų turimų, o ne 6.

• Atostogos formaliai gali prasitęsti viena diena – t. y. paskutinė atostogų diena bus 07.08d. (pirmadienis), o į darbą grįžtama 07.09d.

 Kaip rašyti prašymą?

Yra du būdai, kaip galima pateikti prašymą:

1. Su šventine diena įtraukiant į laikotarpį (kalendorinis rašymas):

„Prašau suteikti kasmetines atostogas nuo 2025-07-01d. iki 2025-07-07d.“

Šiuo atveju, personalo žmogus žinos, kad atostogų bus 5 darbo dienos, nes viena iš jų (liepos 6 d.) – šventė.

2. Be šventinės dienos – tiksliai nurodant darbo dienas:

„Prašau suteikti 5 darbo dienų kasmetines atostogas nuo 2025-07-01d.“

Taigi, darbuotojas gali: atostogauti viena diena trumpiau (jei svarbu tik darbo dienų skaičius) arba atostogas pratęsti viena kalendorine diena, jei nori išnaudoti. Abi formos yra tinkamos, svarbu pažymėti, kad šventė turi būti eliminuota iš darbo dienų skaičiaus, nes neįsiskaičiuoja į kasmetines atostogas. Greičiausiai įmonėje Jums jau yra žinoma atostogavimo tvarka. Ji padeda išvengti nesusipratimų ir konfliktų – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

 

 

 

Sužinokite daugiau šia tema

Susiję tinklaraščio įrašai

Darbas prieššventinę dieną. Ką reikia žinoti?

Darbas prieššventinę dieną. Ką reikia žinoti?

Artėjant gegužės 1-ajai, Tarptautinei darbo dienai, verta priminti esminius darbo laiko organizavimo ir apmokėjimo principus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK). Nors tai – šventinė diena ir daugeliui darbuotojų ji yra poilsio diena, vis dar...

Nedarbingumas ir ligos išmokos

Nedarbingumas ir ligos išmokos

Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose. Nepaisant to, kai kurie darbuotojai eina į darbą net ir sirgdami arba yra pašomi vadovo dirbti sergant. Toks elgesys kelia teisinių,...