Darbuotojo punktualumas – svarbi darbo drausmės dalis. Nors pavėluoti gali pasitaikyti kiekvienam, nuolatinis vėlavimas be svarbių priežasčių laikomas darbo pareigų pažeidimu.
Darbuotojas privalo atvykti į darbą laiku. Vienkartinis pavėlavimas dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, eismo įvykio ir dėl to susidariusios spūsties mieste, paprastai nėra laikomas rimtu pažeidimu. Tačiau jei darbuotojas nuolat pramiega ar vėluoja be svarbių priežasčių – situacija vertinama visiškai kitaip. Darbdavys turi teisę tokį elgesį fiksuoti, pareikalauti rašytinio paaiškinimo ir įspėti, kad pakartotiniai vėlavimai gali baigtis atleidimu. Labai svarbu, kad visa tai atsispindėtų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ar darbo grafike. Tai leidžia užtikrinti teisingą darbo užmokesčio skaičiavimą – darbuotojui turi būti mokama tik už realiai išdirbtas valandas. Toks fiksavimas padeda išvengti ginčų ir įrodo darbdavio veiksmų pagrįstumą. Žinoma, atleidimas visada turi būti proporcinga priemonė – ne pirmas, o paskutinis žingsnis.
Darbdavys negali drausminti tik vieno darbuotojo, visi turi būti vertinami vienodai – priešingu atveju toks išskyrimas gali būti neigiamai vertinamas darbo ginče. Jeigu darbuotojas atleidžiamas už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą (pavyzdžiui, nuolatinį vėlavimą), jam nėra mokama išeitinė išmoka. Atleidimą iš darbo dėl vėlavimų darbuotojas gali ginčyti per vieną mėnesį, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją. Todėl darbdaviams itin svarbu viską įforminti tinkamai ir laikytis proporcingumo principo.
Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams verta suprasti, kad punktualumas – ne formalumas, o profesinės atsakomybės dalis. Jei matote, kad vėlavimo išvengti nepavyks, rekomenduojame paskambinti atsakingam asmeniui ir pranešti apie tai. Tokiu atveju, bent jau komunikacija bus savailaikė, o informavimas parodys, jog Jums ši situacija taip pat nėra priimtina.
