Artėjant gegužės 1-ajai, Tarptautinei darbo dienai, verta priminti esminius darbo laiko organizavimo ir apmokėjimo principus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK). Nors tai – šventinė diena ir daugeliui darbuotojų ji yra poilsio diena, vis dar kyla klausimų dėl trumpesnės darbo dienos prieš šventę ir darbo apmokėjimo tvarkos.
Prieššventinė diena – trumpesnė darbo diena
Pagal LR DK 112 straipsnį 6 dalį darbo dienos trukmė prieš šventinę dieną (šiuo atveju – balandžio 30 d.) privalo būti trumpinama viena valanda (išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus). Šis reikalavimas:
- taikomas visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo režimo, grafiko ar sutarties pobūdžio;
- galioja ir tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką, taikoma suminė darbo laiko apskaita arba atliekamas budėjimas.
Trumpinimas privalomas net ir tais atvejais, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu.
Svarbu: ši nuostata nėra pasirinktinė – darbdaviai privalo ją taikyti, išskyrus įstatymuose ar kolektyvinėse sutartyse numatytas išimtis.
Kada galima dirbti šventinę dieną?
Nors gegužės 1-oji laikoma nedarbo diena, darbas gali būti organizuojamas tik tam tikrais atvejais, numatytais LR DK 123 straipsnyje:
- Tik darbuotojui sutikus
- (išskyrus neatidėliotinus darbus ar būtinąsias paslaugas).
- Jei darbo švenčių dienomis galimybė yra numatyta kolektyvinėje sutartyje.
- Jei organizacijoje taikoma suminė darbo laiko apskaita, leidžianti lanksčiau planuoti darbo grafiką.
Darbo apmokėjimas švenčių dienomis
Už darbą šventinę dieną, pavyzdžiui, gegužės 1-ąją, LR DK 144 straipsnis numato padidintą darbo užmokestį:
- Ne mažiau kaip dvigubas darbo užmokestis.
- Jei darbas šventinę dieną yra viršvalandinis, apmokama ne mažesniu kaip du su puse darbo užmokesčio dydžio tarifu
Žinojimas apie savo teises ir pareigas prasideda nuo informacijos. Šios nuostatos tinkamos ir kitoms prieššventinėms dienoms.
