Pridegusio skrebučio teorija.
Pavėluoji į autobusą. Sudegini skrebutį. Skubi, bet sustoji prie kiekvieno raudono šviesaforo. Tai nevyksta šiaip sau, nors ir atrodo kaip nesėkminga diena. O jei visata bando Tave apsaugoti, tik dar to nežinai. Nesijaudink dėl to, ko pakeisti negali ir galvok, jog viskas bus taip, kaip turi būti.
90 sekundžių teorija.
Kiekviena emocija – chemiškai tavo kūne – trunka 90 sekundžių. Tik tiek. Paskui ją gyvą palaikai tik tu pats. Kaskart kai mintyse iš naujo prisimeni ginčą ar gėdos akimirką, tu pats iš naujo paleidi laikrodį. Leisk emocijai pereiti per tave, bet neleisk užsilaikyti viduje.
Nematomo svečio teorija.
Ar esate patyrę jausmą, kai įeini į kambarį ir atrodo, kad visi į tave žiūri? Bet tiesa yra kitokia. Jie pernelg užsiėmę galvodami, ar kas nors stebi juos pačius. Tu nesi dėmesio centras ir niekada juo nebuvai. Tad, negalvok kaip pasprukti. Tu gali pasakyti ką nors netobulo ar keisto, nes visi turi savų reikalų, tad tu jiems nesi įdomus.
Saulėgrąžos teorija.
Saulės šviesa išties veikia tavo nervų sistemą – tai ne metafora, tai biologija. Kai nėra nuotaikos, išeik į lauką, atsuk veidą į saulę ir užmerk akis. Kvėpuok.Tau nereikia sudėtingų ritualų.
Nebaigto kambario teorija.
Kiekvienas tau svarbus žmogus paliko kažką tavo viduje – tarsi kambarį su jų rašysenos žodžiais ant sienų. Vieni paliko jį jaukų ir šiltą, kiti – su išlaužtomis durimis ir atvirais laidais. Gera žinia ta, kad tai vis dar tavo namai. Gali juos išsivalyti, perkurti iš naujo. Jų laikas jau baigėsi, o tavo dar ne.
Tai mažos teorijos, bet gali atnešti dideles permainas kasdienybėje.
