Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį į karščio keliamą pavojų darbo aplinkoje. Aukšta oro temperatūra gali kelti rimtą grėsmę darbuotojų sveikatai – didėja perkaitimo, dehidratacijos, silpnumo ar net šilumos smūgio rizika. Svarbu suprasti, kad pavojus kyla ne tik dirbant lauke, bet ir uždarose patalpose.
Dirbant biure, patalpos turi būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos, reguliariai prižiūrimos. Ypatongą dėmesį verta skirti oro kondicionierių filtrams – juose kaupiasi dulkės, mikroorganizmai ir grybeliai, galimtys sukelti alergines reakcijas ar kvėpavimo takų ligas.
Svarbu ir temperatūrų balansas – skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros neturėtų būti per didelis. Jeigu patalpų tinkamai atvėsinti nepavyksta, darbuotojams turi būti suteikiamos papildomos pertraukos atsivėsinti.
Biuruose darbo temperatūra neturėtų viršyti +28 laipsnių, o fiziškai sunkų darbą dirbantiems +26 laipsnių šilumos.
Darbas lauke.
Dirbant lauke rekomendujama: dėvėti šviesius, natūralaus pluošto drabužius, rinktis prakaitą praleidžiančią aprangą, naudoti galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, kuo dažniau dirbti pavėsyje. Nusirengti iki pusės nėra saugu, nes tiesioginiai saulės spinduliai dar labiau didina perkaitimo riziką.
Jei oro temperatūra viršija +28 laipsnius, privalomos pertraukos turi būti suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos, o jų trukmė – ne trumpesnė nei 40 minučių.
Kam karštis pavojingiausiais?
Papildomas dėmėsys būtinas darbuotojams, kurie turi lėtinių ligų, antsvorio, yra vyresni nei 65 metai. Šias grupes karštis veikia stipriau ir greičiau. Nepamirškite vandens. Darbo vietoje būtina užtikrinti vėsaus geriamojo vandens prieinamumą, kad darbuotojai galėtų reguliariai atsigaivinti.
LR DK 158 straipsnis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Karštis – ne tik diskomfortas. Tai darbuotojų saugos klausimas, kuriam būtina ruoštis iš anksto.
